- išmelsti
- išmel̃sti, išmel̃džia, ìšmeldė 1. tr., intr. SD383, K išprašyti: Motutė išmeldė tetušį, kad važiuotų prie daktaro Žem. Ìšmeldžiau tą daiktą nuo (iš) jojo J. Ìšmeldė atėjęs paskutinį kirvį Al. Tas … veikiai nu kiekvieno ko tikt norįs galėjo išmelsti M.Valanč. Prigulęs apie tatai prašo, tačiau nieko neišmeldžia MT267. Aniotė neišmeldžiamà Mlt. Keikdamas iškeikė, melsdamas išmeldė N. | refl. tr., intr K: Tai matydamas išsìmeldėsi įvelyjimą an kelių dienų namo grįžt Jrk123. Aš dar norėčiau išsimelst su šiais švilpukais pasišvilpyt BsPI47. Nežinoj[o] [, kad turite] – būt išsimel̃dęs Krok. Išsimeldė, idant jiems nekalbėtų Sut. ║ tr. gauti, išprašyti elgetaujant: Ižmelst palangėmis SD422. 2. tr., intr. išprašyti maldomis: Ašai išmelsiu dangaus Dievulio, kad man nukristų šviesi žvaigždelė (d.) Šln. Syla meilės neįgysi, kerštu Dievo neišmelsi LTR(Vl). Tie išmeldžia sau sūnaus nu Viešpaties Dievo M.Valanč. | refl. tr., intr.: Išsìmeldžiau – išleidė iš kalėjimo Ėr. Tu turi iš Dievo išsimelstis, kad jis tą (meilę) tavyje uždegtų brš. ║ tr. pasimelsti už ką: Taip, greičiausia jis primena jai, kad reikia duoti jį bažnyčioj išmelsti. Taigi jis jau tikrai nebegyvas I.Simon. 3. tr. maldomis ką iš kur išvesti, pašalinti: ^ Bagotą iš peklos išmeldžia ir dangun varu įstumia KrvP(Lp). 4. refl. užtektinai pasimelsti: Vyresnieji išsimeldę miegoti sukrito; jaunesnieji pargrįžę viešėti išbėgo Vaižg. \ melsti; atmelsti; įmelsti; išmelsti; numelsti; pamelsti; permelsti; primelsti; sumelsti; užmelsti
Dictionary of the Lithuanian Language.